tv-ir-radijas2-08.jpg

Kaip TV ir radijas apsigyveno socialiniuose tinkluose

Internetas yra unikalus tuo, kad integruoja įvairias medijas ir jų turinį – jame mes galime rasti beveik visas mums žinomas medijų formas skaitmeniniu pavidalu. Tradicinė spauda Internete tapo naujienų portalais, susirašinėjimas laiškais – elektroninio pašto funkcija, o kokią vietą internete ir, visų pirma, socialiniuose tinkluose, užėmė radijas ir televizija?

Tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose

Akivaizdžiausia socialinių tinklų iš televizijos perimta funkcija – tai tiesioginės transliacijos galimybė, kuri iki Interneto atsiradimo buvo būdinga tik televizijai. Įvairius renginius savo socialinių tinklų paskyrose (Facebook, Youtube) transliuoja pavieniai vartotojai, organizacijos, įvairios žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, per savo socialinių tinklų paskyras naujienų portalai transliavo popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje, LR Prezidento inauguraciją ir kitus aktualius įvykius.

Iš televizijos perimtas efemeriškumo principas

Tradicinės analoginės televizijos turinys pasižymi trumpalaikiškumu (efemeriškumu) – jei nespėjome pažiūrėti mėgstamos laidos, to kitu metu nebepadarysime, nes eteris užimtas jau kitomis laidomis. Šį informacijos efemeriškumo principą iš televizijos perėmė socialiniai tinklai – taip vadinamose Day žinutėse talpinama foto ar video medžiaga prieinama tik 24 valandas. Tai taip išpopuliarėjo, kad efemeriškus įrašus socialinių tinklų vartotojai kuria kur kas dažniau nei ilgalaikius. Poreikis trumpalaikei informacijai neabejotinai kyla iš greito gyvenimo tempo ir tokio pat greito informacijos vartojimo. Efemeriški įrašai vartotojo profilyje nepalieka jokio pėdsako – taip atpalaiduojama nuo vis didėjančios informacijos masės, nes įrašai nesikaupia. Be to, trumpalaikės informacijos parengimas reikalauja kur kas mažiau pastangų ir laiko.

Kiek dar reikšminga televizija kaip aparatas?

Televizija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių visuomenės informacijos ir susižinojimo šaltinių. Ne veltui televizijos aparatas daugelio namuose stovėdavo garbingiausioje vietoje – svetainėje priešais sofą, kur šeimos nariai žiūrėdami TV leisdavo vakarus. Dabar toks vaizdas sutinkamas vis rečiau – laisvalaikį užpildo ne TV žiūrėjimas, o naršymas Internete išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ar nešiojamuose kompiuteriuose. Na, o televizijos aparatas svetainėje pasitarnauja daugiau kaip fonas tylai tarp naršančiųjų užpildyti.

Čia svarbu pabrėžti, kad sumenko televizijos kaip aparato reikšmė, tačiau pats televizijos turinys niekur nedingo, o yra sėkmingai produkuojamas internete. Daugumos lietuviškų TV kanalų laidas galima surasti internete ir peržiūrėti savo skaitmeniniame įrenginyje. Taip televizijos žiūrovai tapo nepriklausomi nuo televizijos laiko ir vietos – mėgstamas laidas galima peržiūrėti bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje.

Sukurti ir nauji, tik internete transliuojami kanalai – Youtube Andrius Tapinas įkūrė kanalą „Laisvės TV“, o Delfi.lt papildė skiltis Delfi TV. Naršydami Facebook‘e neretai čia sutinkame būsimų TV laidų anonsus ar jau buvusių laidų ištraukas. Taigi, kai  televizijos turinys organiškai įsiliejo ir papildė bendrą Interneto naujienų srautą, net ir nežiūrėdami tradicinės televizijos, iš tiesų ją žiūrime tik kiek kitu pavidalu ir pasitelkdami skaitmeninius įrenginius.

Kas sieja šiandienos radiją ir internetą?

 Radijas kaip ir televizija tapo informacijos, laisvai prieinamos internete, dalimi. Todėl kaip ir televizijos atveju, išsiplėtė radijo transliuojamos informacijos prieinamumas tiek naudojamų įrenginių, tiek ir galimybės pasirinkti klausymosi laiką, požiūriais. Viena vertus įgyjame vis daugiau ir daugiau galimybių rinktis informacijos priemonę, laiką, vietą, įrenginį, bet, kita vertus, esame priversti patys susidėlioti savo asmeninį medijų vartojimo repertuarą, ką anksčiau, turint labai ribotą informacijos šaltinių pasirinkimą, už mus padarydavo masinės komunikacijos priemonės.

Radijas, persikėlęs į internetą, tampa vis labiau „televiziniu“, nes ne tik girdime vedėją, esantį už pulto, bet ir galime stebėti filmuojamą studiją internetu. Pavyzdžiui, „Žinių radijo“ laidų video įrašus galime rasti Youtube, o jų ištraukas – Facebook paskyroje. LRT radijo laidas surasime Mediatekoje. Apsupti daugybės galimybių informacijai gauti, esame nuolatiniame pasirinkimų ir atrankos kelyje. Nesant galimybės daugiau laiko skirti įsigilinimui į dienos naujienas, svarbiausią informaciją susižinome peržiūrėję savo socialinio tinklo Facebook naujienų srautą kur mums tarsi ant lėkštutės radijo, spaudos ir televizijos darbuotojai patiekia svarbiausią dienos informaciją.

Stebėdami pagrindinės naujosios medijos – Interneto ir tradicinių medijų pokyčius, matome, kad sąveikaudamos tarpusavyje medijos perima viena kitos bruožus ir taip prisitaiko prie kintančių visuomenės poreikių. Iš televizijos ir radijo perimtos funkcijos išplėtė socialinių tinklų galimybes, o televizija ir radijas, persikeldami į Internetą, tapo labiau prieinami savo auditorijoms.

Fausta KepalienėKaip TV ir radijas apsigyveno socialiniuose tinkluose

Išsakyti savo nuomonę

Panašūs straipsniai