melagingos-naujienos.jpg

Kodėl skleidžiamos melagingos naujienos?

Apie melagingas naujienas kalbama daug. Angliškas žodis fake news (liet. netikros, klaidingos, melagingos naujienos) buvo nominuotas 2017 metų žodžiu. Kas yra melagingos naujienos, nujaučiame, tačiau kodėl jos yra, ne visada ir aišku.

Kas yra melagingos naujienos?

Melagingos naujienos yra straipsniai, istorijos, socialinių tinklų įrašai, kurių tikslas suklaidinti arba apgauti skaitytoją. Anksčiau informaciją skleisdavo patikimos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip spauda, radijas ar televizija. Žurnalistai laikėsi ir laikosi etikos kodekso. Išpopuliarėjus internetui, socialiniams tinklams, informacijos sklaida tapo nekontroliuojama. Kiekvienas gali skelbti, dalintis ir skaityti, ką tik nori. Tokia aplinka – puiki terpė melagingoms naujienoms sklisti.

Koks melagingų naujienų tikslas?

Melagingų naujienų yra įvairiausių rūšių. Dažniausiai tokios naujienos skelbiamos norint paveikti skaitytojo pažiūras, įpiršti politinę nuomonę arba tiesiog sukelti paniką ar sumaištį. Melagingos naujienos gali būti naudojamos ir kaip pasipelnymo būdas. Išskyrėme 5 dažniausiai pasitaikančius melagingų naujienų tikslus.

1. Paspaudimų skatinimas

Ne paslaptis, kad naujienų portalai uždirba iš reklamos. O reklamos efektyvumas matuojamas peržiūrų skaičiumi – kuo daugiau skaitytojų atsidaro straipsnį, tuo daugiau pinigų gauna portalas. Todėl kiekvienas yra suinteresuotas kurti antraštes, kurios patrauktų dėmesį ir jas norėtųsi paspausti. Tokio tipo antraštės lietuviškai vadinamos antraštiniu masalu (angl. clickbait): „Šis kiekvienuose namuose sutinkamas produktas gali sukelti vėžį“, „Kino žvaigždės tai naudoja kasdien ir jų oda švyti“, „Išaiškino, kokias tris didžiausias klaidas daro vadovai“ ir t. t.

Antraštiniam masalui galima priskirti ir straipsnius, kuriuose antraštė nesutampa su nuotrauka. Pavyzdžiui, jeigu antraštė skelbia „Suvalgęs šių uogų gali numirti“, o nuotraukoje pavaizduotos braškės, tikėtina, kad skaitytojas norės pasitikslinti, kaip braškės gali jį pražudyti. Perskaičius straipsnį paaiškėja, kad braškių nuotrauka buvo panaudota tik kaip uogų vizualizacija.

Žinoma, ne visi tokio tipo antraštes turintys straipsniai yra melagingi, tačiau dažnai tokie į antraštes orientuoti straipsniai būna neteisingi, netikslūs arba tiesiog išgalvoti.

2. Agitacija ir klaidinimas

Tai tokie straipsniai, kurių tikslas – suklaidinti, nuteikti skaitytoją arba skleisti politinę propagandą. Lietuviams puikiai žinoma Rusijos valdžios skleidžiama dezinformacija. Tačiau yra ir nepolitinių straipsnių, tokių kaip, pavyzdžiui, skiepų priešininkų agitacijos.

Agitacinės naujienos nebūtinai yra išgalvotos. Jose tikri faktai gali būti pateikti taip, kad skaitytojui susidarytų klaidingas įspūdis. Tokius straipsnius ypač lengva „pagaminti“ iškraipant mokslinių tyrimų duomenis.

3. Humoras, satyra, parodija

Dalis autorių kuria išgalvotas istorijas tiesiog pramogaudami. Deja, kartais tokius rašinius kai kurie skaitytojai palaiko teisybe.

4. Neatsakinga žurnalistika

Melagingos naujienos gali būti paskleistos nė neturint tokių tikslų. Straipsnius rašantys žurnalistai skubėdami ar aplaidžiai dirbdami gali nepatikrinti visų jiems pateiktų faktų ar remtis nepatikimais šaltiniais.

Šiai kategorijai priskirtume ir klaidinančias antraštes. Nemažai skaitytojų viso straipsnio neskaito, o tik peržiūri antraštes. Jeigu straipsnio tema neįdomi, skaitytojas viso straipsnio neskaito, o savo nuomonę susiformuoja būtent iš antraštės. Žurnalistai, norėdami antraštes padaryti patrauklesnes, kartais ne visai tiksliai perteikia tai, kas parašyta pačiame straipsnyje, ir taip suklaidina skaitytoją.

5. Noras įsiteikti

Žmonės labiau linkę skaityti straipsnius, kurie patvirtina jų įsitikinimus, todėl kai kuriose svetainėse skelbiama tik ta informacija, kuri turėtų patikti nuolatiniams skaitytojams. Negana to, socialinių tinklų naujienų srautai sumodeliuoti taip, kad rodytų konkrečiam vartotojui įdomų turinį. Taip užsidarome socialiniame burbule, matome tik tai, ką norime matyti, ir nebesutinkame kitaip mąstančių ar kitokias pažiūras turinčių.

Ką mes galime padaryti?

Norinčių kurti klaidinantį turinį buvo ir bus. Mes patys privalome kritiškai vertinti kiekvieną straipsnį ir neprisidėti prie melagingų naujienų sklaidos. Prieš dalindamiesi kitų sukurtu turiniu savo verslo ar asmeninėse interneto svetainėse, tiklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose, turime įsitikinti, kad naujiena yra tikra. Atpažinti melagingas naujienas gali būti sunku, tačiau tam tikri bendri bruožai yra. Apie tai – kitoje dalyje.

Brigita DovidaitėKodėl skleidžiamos melagingos naujienos?

Join the conversation

Related Posts